Eilės Petro Klebario, muzika Vaivos Klupšienės
Linkuva – tai dalelė Tėvynės,
Kiekvienam mums miela ir sava,
Nes jaunystė takus joj pramynė,
Čia pražydo ir meilė pirma.
Mūs gimnazija – sielų šventovė,
Susimąsčius tarp sodų žalių.
Jau dešimtmečiais dairos ir stovi,
Laukia grįžtančių savo vaikų.
O dalis jų kas metai pareina,
Nusilenkti kaip motinai tau
Ir jaunystės parsineša dainą,
Jai suskambus, kad būtų linksmiau.
Joj ne vieną sutikome draugą,
Atsivėrė pasaulis platus
Ir į skrydį sparnai mums išaugo,
Čia suradom antruosius namus.
Tartum upė gyvenimas teka,
Gęsta žvaigždės ir keičias laikai.
Atminimais išmargintas takas
Linkuvon mus lydės amžinai.
O jinai lyg motulė prie vartų,
Kaip žvaigždelė žydrynėj dangaus
Lauks, kol grįšime čia dar ne kartą
Prisimint, ką palikom brangaus...
Linkuva – tai antroji gimtinė,
Teišliks mums brangi visada.
Tartum Motina, tartum Tėvynė –
Brangesnių už kurias juk nėra.
